sukavielas

sukaviẽlas sm. (2) Š, DŽ, sukavíelas (1) Rtr; Ser 1. DŽ, NdŽ, Sl senovinis medinis durų įtvaras, vyris, bėgūnas: Kaip dabar pirties durys an sukaviẽlo, teip seniau visų gryčių būdavo Ln. Sukaviẽlai nelaiko tamstos durų Užp. Kad trenkė duris, tai net sukavielai subraškėjo Lp. Davės davės durys[na] ir išmušė sukaviẽlą Sv. ║ geležinis vyris: Kazys atidaro duris. Girgžda užrūdiję sukavielai A.Vencl. Lango sukavielas VĮ. 2. Slk, Rk pagaliukas, per vidurį pritvirtintas prie staktos, durims uždaryti, užsukti, sukutis: Ažusuk duris sukavielù! Ob. Nulūžo sukaviẽlas, nėr kuo dùres uždaryt Dbk. Reikėjo koks sukaviẽlas įtaisyt – brakš ir aždarai Alks. Sukaviẽlo begrabinėdamas ir rakštį insvariau Sv. ^ Ko sukinėjies kaip sukaviẽlas? Kp. Mano liežiuvis kaip sukavielas LTR(Skp). Paršas nerimsta kaip sukaviẽlas Kp. 3. lentelė su skylėmis, pro kurias išverti ir užmegzti virvės galai, kad ji nesusisuktų: Prie žalosios karvės virvių pririšiau sukaviẽlą, dabar jau nebesusisuks Dbk. Be sukaviẽlų avys virves per dieną ir sutraukytų Užp. Karvės sukaviẽlas išdilo Sdk. 4. Ds, Dbk geležinis sukutis, įtvirtinamas į grandinę, kad ji nesusisuktų: Lenciūgas be sukaviẽlo – da avelė pasismaugs Ut. Pataisyk sukaviẽlą – lenciūgas susisukė Sv. Peržiūrėk lenciūgus, gal kur reiks susukt sukaviẽlai Skdt. 5. tokia aplink kuolą besisukanti sukynė, kad gyvulio saitas neapsisuktų: Pririšk kumeliuką ant sukaviẽlo, kad neapsisuktų Škn. 6. Rk įrankis virvėms vyti, skrutulis: Paduok sukaviẽlą, aš pančių nusuksiu Kp. Atrask sukaviẽlą: reikia virves vyt Kp. 7. žr. sukynė 2: Prisitaisė vaikai sukaviẽlą, tai dabar nuo ryto lig vakaro ant ledo Tršk. 8. On pagaliukas su virvės kilpa kiaulės snukiui užsukti, kad nežviegtų (skerdžiant), brūzgulis, žniaugas: Pasidaryk sukaviẽlą – ryt kiaulę pjausma Sug. 9. Pl įrankis ratlankiams lenkti. 10. LKAI138(An) prietaisas kilnoti viršutiniajam girnų akmeniui. 11. įtaisas kam pasukti: Paliepė padirbti lovą ant sukavielų, kad možna būtų pasukiot LTR. 12. scom. Lel prk. apie suktą, apgaulingą žmogų: Aš tau sakiau: nepristok in šituos sukavielus Dgl. 13. scom. prk. apie judrų, išdykusį vaiką: Jau šitas jos berniokas tai tikras sukaviẽlas Ds. Toks sukaviẽlas – ant vienos vietos nenustovi Skp.